Kursinis darbas

Реферат, 16 Февраля 2012, автор: пользователь скрыл имя

Описание работы

Nusikalstamumo kaip socialinio reiškinio tyrimas yra permanentinis procesas, nes pats šis reiškinys nuolat atsinaujina ir kinta. Šiuolaikinėje Lietuvoje stipriai pasikeitus sociumo gyvenimo sąlygoms ir raiškos formoms vyksta dideli viso nusikalstamumo pokyčiai. Kuriantis Lietuvos Respublikos demokratinei valstybei ir teisei, teoriniu ir praktiniu požiūriu aktualu ištirti nusikalstamumo ir politikos tarpusavio sąveiką. Valstybės institucijos ir politikai turi visas priemones siekti valstybei reikalingų tikslų: priimti reikalingus sprendimus, keisti įstatymus, jei jie trukdo pasiekti reikalingus tikslus, pertvarkyti institucijas. Nusikalstamumo pokyčius visoje šalyje labiausiai įtakoja šalies ekonominis nuosmukis.

Скачать полностью (205.57 Кб) Сколько стоит заказать работу?

Работа содержит 1 файл

DARBAS.doc

— 580.00 Кб (Скачать)

    Atsižvelgiant į kriminogeninę padėtį Lietuvoje ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos ir kontrolės politiką bei principus, išskiriamos prioritetinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės kryptys: 1) smurtinių nusikaltimų prevencija ir kontrolė; 2) turtinių nusikaltimų prevencija ir kontrolė; 3) nusikaltimų, daromų viešosiose vietose, prevencija ir kontrolė; 4) organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė; 5) prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė; 6) nelegalios migracijos prevencija ir kontrolė; 7) nelegalios prekybos ginklais prevencija ir kontrolė; 8) korupcijos prevencija ir kontrolė; 9) ekonominių ir finansinių nusikaltimų prevencija ir kontrolė; 10) nusikaltimų, susijusių su narkotikais, prevencija ir kontrolė; 11) vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija ir kontrolė.27  
 
 
 
 
 
 
 
 
 

IŠVADOS

 

    1. XX a. pabaigos postmodernios visuomenės organizacija lėmė aukštą nusikaltimų lygį. Natūralus prisitaikymas prie tokios padėties - „kontrolės kultūros" susiformavimas, kuri apima programas, iniciatyvas, veiksmų ir elgesio modelius, kurių pagalba prie didelio nusikaltimų skaičiaus prisitaikė politikai, kriminalinės justicijos atstovai ir eiliniai piliečiai. Kontrolės kultūros visuomenė - „baudimo“ visuomenė. Pagrindinis jos požymis - polinkis socialinius konfliktus spręsti baudžiamosiomis priemonėmis. To įrodymas - socialinių problemų kriminalizacija ir aukštas įkalinimo lygis bei reakcinga, emocionali politinė retorika.

    2. Pasaulio valstybės vykdo skirtingą baudžiamąją politiką ir yra pasirinkusios skirtingas kryptis. Vienose humaniška ir nuosaikiomis bausmėmis paremta baudžiamoji politika derinama su kitomis socialinio poveikio priemonėmis. Kitose valstybėse, įgyvendinama griežta baudžiamoji politika ir akcentuojami bendrosios prevencijos tikslai. Lietuva pagal savo baudžiamosios politikos rezultatų (įkalinimo lygis, laisvės atėmimo bausmės, suimtųjų skaičius ir kt.) rodiklius patenka į „baudimo" politiką vykdančių valstybių grupę.

    3. Socialinių pokyčių virtinė mūsų rizikos visuomenėje, kelia naujas problemas nusikalstamumo mažinimo politikai. Politikai pirmenybę teikia nusikalstamumo prevencijos priemonėms, kurių poveikis, siekiant eliminuoti nusikalstamumą skatinančias situacijas, yra lengviau pamatuojamas. Tačiau prevencijos efektyvumas priklauso nuo pokyčių tiek fizinėje, tiek ir socialinėje aplinkoje. Tik derinant įvairius prevencijos metodus galima sumažinti ilgalaikį nusikalstamumo lygmenį.

    4. Lietuvos baudžiamoji politika dar nėra nusistovėjusi, tačiaus sukurtas Baudžiamasis kodeksas įtvirtino aiškias nuostatas, kurios sudaro prielaidas vykdyti humanišką baudžiamąją politiką ateityje.

    5. Trejus pastaruosius metus gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau padaromų nusikaltimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didžiuosiuose miestuose auga.

    6. Užregistruotų įvykių, nusikalstamumo statistinių duomenų, išorinių ir vidinių ūkio krizės faktorių analizė leidžia daryti išvadą, kad ir toliau daugės turtinių ir smurtinių nusikaltimų (ekonominio pobūdžio nusikaltimai, akcizais neapmokestinamų prekių nelegali apyvarta, kontrabanda ir kt.). Vyriausybės politika mokesčių ir akcizų srityje skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą.  
 
 
 
 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 
 
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 2006, Nr. 48-1701.
  2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741.
  3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341, Nr. 46.
  4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas // Valstybės žinios, 2002-07-19, Nr. 73-3084.
  5. Lietuvos Respublikos  Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. IX-1383 „Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2003, Nr.32-1318.
  6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2005-01-04, Nr. 1-7.
  7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1998-12-11, Nr. 109-3004. 
  8. Babachinaitė G., Justickis V., Pečkaitis J. S.  ir kiti. Nusikalstamumas Lietuvoje ir jo prognozė iki 2015 m. Monografija - Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.
  9. Dobryninas A. Kriminologija ir valdžia // Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007. Nr. 2.
  10. Gavėnaitė A. Bausmės samprata ir funkcijos pozityvistinėje ir kritinėje kriminologijos tradicijose. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2008.
  11. Havrdova E. Sociologiniai nusikaltimų prevencijos padariniai: mažinant atotrūkį tarp teorijos ir praktikos // Sociologija. Mintis ir veiksmas 2004. Nr. 2 (13).
  12. Kiškis A. Nusikalstamumas. Paskaitų medžiaga. MRU. 2010.
  13. Rudzkis T., Galinaitytė J. Šiuolaikinio nusikalstamumo sampratos problemos // Jurisprudencija, 2005, t. 70(62).
  14. Sakalauskas G. Tarpdalykinės kriminologijos studijos: patirtis ir perspektyvos // Teisės problemos, 2008, Nr. 1 (59).
  15. Sakalauskas G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė // Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007.  Nr. 2.
  1. Europos Sąjungos Teisingumo teismo (antroji kolegija) 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje C-137/09. http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/form.pl?lang=lt Prisijungimo laikas; 2011-01-27.
  1. Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2009 metais ataskaita. 2010. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=366232&p_query=&p_tr2= Prisijungimo laikas; 2011-01-25.
  1. Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-2012-ųjų metų strateginis veiklos planas.  Patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 31  d. įsakymu Nr. 1V-194. http://www.policija.lt/index.php?id=2534 Prisijungimo laikas; 2011-01-26.
  1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. veiklos ataskaita. Nr. 30-S-977. 2010-01-25. Klaipėda. http://www.klaipeda.policija.lt/index.php?option=com_rubberdoc&view=category&id=9&Itemid=16&lang=lt Prisijungimo laikas; 2011-01-26.
  1. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Visuomenės savisaugos sistemos Lietuvoje būklės ir visuomenės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis analizė. Vilnius, 2008. http://www.vrm.lt/index.php?id=1044 Prisijungimo laikas; 2011-01-26.

Информация о работе Kursinis darbas